Perspėja dėl patirtų traumų slidžiuoju laikotarpiu: kur kreiptis pagalbos?

Slidžiuoju laikotarpiu tūkstančiai gyventojų patiria įvairias traumas – rankų, kojų lūžių, galvos sutrenkimų. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) statistika rodo, kad praėjusią žiemą susižeidė daugiau nei 3 tūkstančiai gyventojų. Nors ši žiema vos tik spėjo įpusėti – įvairias traumas patyrė jau beveik 2 tūkstančiai asmenų. VLK atstovai ragina būti atsargiems ir drausmingiems, o paslydus ir susižeidus, pagalbos kreiptis į poliklinikas, esant sunkiam susižalojimui – į ligoninės medikus. 

• Kokie yra dažniausi sužalojimai ir traumos?

Dažniausios traumos yra susijusios su žmogaus slydimu ar paslydusio žmogaus kritimu. Slydimo metu pakreipiama čiurna ar kelio sąnarys, tačiau sunkesniais atvejais galimas čiurnos lūžis, kelio, čiurnos sąnarių raiščių plyšimai. Jei griuvimo metu atsiremiama ranka – kenčia riešas arba alkūnė, jei ne – klubo sritis ar nugara. Sergantiesiems osteoporoze tokie kritimai yra itin pavojingi, nes gali baigtis lūžiais.

• Kaip elgtis patyrus traumą?

Ramybė, imobilizacija, šaltis - pagrindiniai pirmosios pagalbos elementai esant kaulų ir minkštųjų audinių traumai. Susižalojus koją būtina vengti ją statyti ant žemės ir remtis, nes gali pasunkėti raiščių ir sąnarių pažeidimai, pasislinkti lūžę kaulai. Draudžiama patiems taisyti ar tiesinti iškrypusią galūnę (sąnarį), tempti ją ar sukti. Teikdami pagalbą venkite judesių, kurie sukeltų skausmą, netempkite, nejudinkite sužalotos vietos. Nukentėjusiajam suteikite patogią padėtį. Ledo pagalba susitraukia kraujagyslės, todėl sumažėja tinimas, skausmas ir uždegimo tikimybė. Pažeistą vietą paprastai rekomenduojama šaldyti apie 20 minučių kiekvieną valandą.

• Suteikus pirmąją pagalbą nukentėjusįjį reiktų skubiai vežti į gydymo įstaigą. Laiku nesikreipus į gydytojus ir nesilaikant tinkamo gydymo režimo, pailgėja ir nedarbingumo laikotarpis. Sužalojimą patyręs žmogus ilgiau jaučia skausmą ir negali pilnai naudotis sužeista galūne. Visos šalies poliklinikos bei šeimos sveikatos centrai privalo užtikrinti prie jų prisirašiusiems pacientams nepertraukiamą (visą parą – tiek darbo, tiek šventinėmis dienomis) šeimos medicinos paslaugų teikimą bei apie tai pacientus informuoti. Ši informacija privalo būti skelbiama ir gydymo įstaigų skelbimų lentose, jų interneto svetainėse. Be to, pacientai apie tai kviečiami pasiteirauti savo šeimos gydytojo ar įstaigų registratūros darbuotojų. Tiesa, vienos įstaigos šias paslaugas nepertraukiamai (ir naktį) teikia pačios, o kai kurios dėl šių paslaugų teikimo yra sudariusios sutartis su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis. Tad, jei trauma nesudėtinga, pacientams neverta iš karto kviestis greitąją medicinos pagalbą ar skubėti į ligoninę – reikia kreiptis į tuo metu veikiančią polikliniką.
• Esant sunkiai sveikatos būklei reikia skambinti Bendrojo pagalbos centro skubios pagalbos telefono numeriu 112 ar greitosios pagalbos telefono numeriu 033. Prieš kviečiant greitąją medicinos pagalbą, itin svarbu įvertinti situaciją ir kreiptis tik tuomet, kai iš tikrųjų ta pagalba yra reikalinga, pavyzdžiui, patekus į autoįvykį, stipriai susižeidus, žmogui praradus sąmonę ir pan.
• Visgi dalies traumų galima išvengti. Tad specialistai ragina atkreipti dėmesį į raginimus ir būti atsargiems: esant lauke plikledžiui geriau likti namuose, neskubėti, avėti batus žema pakulne bei neslidžiu padu. Be to, eismo sąlygoms tapus sudėtingoms, padaugėja eismo įvykių, kai sužalojama vis daugiau pėsčiųjų, avarijose nukenčia ir patys vairuotojai. Žiemą vairuotojai taip pat raginami būti budresni, atkreipti dėmesį į besikeičiančias eismo sąlygas, transporto priemonių būklę, o pėstieji – nepamiršti atšvaitų, būti drausmingais.
• VLK primena, kad kiekviena gydymo įstaiga – poliklinika ir ligoninė – pagal kompetenciją tiek apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, tiek neapsidraudusiems, privalo užtikrinti būtinąją medicinos pagalbą.

Informacija parengta pagal Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenis