Kas yra bakterijos ir virusai? Kuo jie skiriasi?

          Bakterijas ir virusus mes žinome iš kasdienio gyvenimo. Žinome, kad jie yra beveik visur tačiau žmogaus akiai nematomi. Jie būna įvairių formų ir dydžių. Tačiau kuo jie skiriasi tarpusavyje?

        Bakterijos yra gyvos būtybės, virusai – ne. Gyvenimo būdas ir bakterijų metabolizmas taip pat labai skiriasi. Yra bakterijų, kurių metabolizmui reikalingas deguonis, ir kitų, kurių deguonis yra nuodai. Kai kurioms bakterijoms egzistuoti reikalinga šviesa, kitoms - tam tikros cheminės medžiagos, tokios kaip siera. Virusai neturi savo metabolizmo. Todėl, priešingai nei bakterijos, jos taip pat nėra įskaičiuojamos į gyvas būtybes, daugiausia tarp ribinių formų.

Virusai, pavyzdžiui, gali sunaikinti mūsų kūno ląsteles jų reprodukcijos proceso metu. Arba pačios organizmo gynybinės ląstelės pašalina ląsteles, užkrėstas virusu. Pavyzdžiui, bakterijos gali sukelti ligas per savo metabolinius produktus. Kai kurie iš jų yra toksiški žmonėms.

       Skirtingas virusų ir bakterijų gydymas. Pavyzdžiui antibiotikai padeda tik nuo bakterijų. Antibiotikai daro įtaką ir užpuola bakterijų struktūras, tokias kaip ląstelės sienelė, ir gali sukelti bakterijų mirtį. Kadangi bakterijų ląstelių siena yra struktūriškai skirtinga nei organizmo ląstelių,  ląstelių membrana, antibiotikai puola tik bakterijas, o ne kūno ląsteles. Kai kurie antibiotikai visai nenaikina bakterijų, o tik neleidžia joms daugintis. Tačiau bakterijos yra nepriklausomos ląstelės, kurios gali prisitaikyti prie kitų aplinkos sąlygų. Todėl bakterijos taip pat gali sukurti atsparumą antibiotikams.

          Kadangi virusai neturi savo metabolizmo ar ląstelių sienelių, antibiotikai yra bejėgiai. Daugelio virusinių infekcijų, tokių kaip peršalimas atveju, gydymas apsiriboja terapija, kuri ne kovoja su pačiu virusu, o palengvina ligos simptomus. Tuomet organizmo gynyba turi savarankiškai pasirūpinti likusia dalimi.

        Antivirusiniai vaistai slopina virusų dauginimąsi. Antivirusiniai vaistai yra vaistai, kuriuose naudojami skirtingi mechanizmai, slopinantys kai kurių virusų dauginimąsi. Jie naudojami sergant tam tikromis virusinėmis ligomis. Virusui galima užkirsti kelią plisti organizme. Vaistas dažnai puola ne tik virusus, bet ir paties organizmo ląsteles. Taip pat veiksmingų vaistų nėra visoms ligoms, kurias sukelia virusai.

      Antivirusiniai vaistai turi skirtingas atakos vietas viruso dauginimosi stadijose. Kai kurie vaistai neleidžia virusui įsitvirtinti ar patekti į šeimininko ląstelę. Kiti savo ruožtu trukdo genetinės medžiagos gamybai ir sudėčiai.

        Skiepai gali apsaugoti nuo kai kurių bakterijų ir virusų. Vakcinacija paruošia imuninę sistemą apsiginti nuo patogenų. Yra vakcinų nuo tam tikrų bakterinių ir virusinių ligų. Vakcinoje yra susilpnintų patogenų arba tik nekenksmingos patogeno dalys. Imuninė sistema atpažįsta svetimas struktūras ir formuoja antikūnus prieš juos. Jei to paties tipo patogenas patenka į organizmą po vakcinacijos, įsibrovėlis paprastai gali greitai tapti nekenksmingas.

      Kai kurioms virusinėms ligoms vakcinų nėra, dėl sudėtingų virusų savybių.  Be to, kai kurie virusai labai greitai keičiasi. Štai kodėl kiekvienais metais turi būti sukurta nauja vakcina, pvz., Gripo patogenui.