ALERGIJA ŽIEDADULKĖMS ARBA ŠIENLIGĖ

ALERGIJA ŽIEDADULKĖMS ARBA ŠIENLIGĖ

Šienligė arba polinozė – dar vadinama šieno sloga, šieno karštlige, pavasario – vasaros sloga. Tai alerginė liga, kuri atsiranda dėl nenormalios, padidėjusios organizmo reakcijos į augalų žiedadulkes ir pasireiškia ūmiu akių, nosies, viršutinių kvėpavimo takų ir kt. gleivinių pakenkimu. Lietuvoje šienligę dažniausiai sukelia motiejukų, šunažolių, eraičinų, javų ir kiečių žiedadulkės, lazdynų, alksnių ir beržų žirginiai bei gluosnių „kačiukai“. Polinoze sergama įvairiu metų laiku – ne tik pavasarį, vasarą, bet ir rudeniop, priklausomai nuo to, kokiems augalams žmogus jautrus.

Kaip atpažinti šienligę?

Polinoze pradedama sirgti žiedadulkėms pasklidus aplinkos ore. Kuo daugiau žiedadulkių, tuo ryškesni ir sunkesni ligos požymiai. Jeigu pavasaris ankstyvas, staiga sušyla oras ir sužaliuoja gamta, polinoze susergama anksčiau nei įprasta. Šiai ligai būdinga tai, kad ji kartojasi kasmet ir dažniausiai prasideda tuo pačiu metu, pradėjus žydėti augalams. Jeigu vasara lietinga ir šilta, ligos požymiai esti neryškūs arba galima ir visai nesirgti. Tačiau tai nereiškia, kad kitais metais nepasikartos

Dažniausios polinozės formos:

1) ūmi sloga,

2) dažnas čiaudulys,

3) konjuktyvitas ir blefaritas,

4) sezoniniai galvos skausmai,

5) faringitas ir laringitas,

6) bronchinė astma,

7) klausos pažeidimai,

8) sezoninis vulvitas ir šlapinimosi sutrikimai,

9) kontaktinis dermatitas ir psichikos pažeidimai.

13 – 50 proc. sunkia polinozės forma sergančių ir 2 – 3 metus nesigydančių ligonių išsivysto bronchinė astma.

Dažniausi šienligės požymiai:

  • vandeninga tekanti sloga;
  • priepuolinis čiaudulys;
  • nosies užgulimas;
  • nosies kutenimas, niežėjimas bei gleivinių užburkimas.

Polinozės gydymas ir profilaktika

Svarbiausia šienligės prevencija – tai žiedadulkių vengimas ar bent jau maksimalus jų sumažinimas aplinkoje. Žiedadulkėms alergiškas žmogus blogiau jaučiasi saulėtą, giedrą, vėjuotą dieną, kai žiedadulkių koncentracija ore būna didžiausia. Jiems palankesnės vėsios, apniukusios, lietingos dienos.

Lietuvoje intensyviausio žydėjimo laikotarpiai yra šie: medžių – gegužė, žolių – birželis, piktžolių – rugpjūtis. Stebima, kad 70 – 90 proc. alergiškų žiedadulkėms žmonių pasireiškia padidėjęs jautrumas augaliniam maistui – daržovėms, įvairiems žalumynams, vaisiams ir riešutams. To priežastis – kryžminės alerginės reakcijos tarp žiedadulkių bei tam tikro maisto.

Kryžminės reakcijos pateikiamos lentelėje:

Daugeliu atveju alergeno vengimas nėra pakankama gydymo priemonė. Jus gydantis gydytojas gali paskirti vaistų, kurie blokuoja histamino, leukotrienų receptorius, slopina alergeno sukeltą uždegimą. Tokiu būdu jie sumažina ar panaikina ligos simptomus. Šie vaistai vadinami simptominiais, bet, deja, nepašalina alerginės ligos priežasties. Jie vartojami, kai atsiranda  simptomų ir (ar) nuolatinei ligos kontrolei palaikyti. Nustojus juos vartoti, simptomų  vėl gali atsirasti.

Geriausia kreiptis į gydytoją alergologą vėlyvą rudenį, praėjus žydėjimo sezonui. Jis nustatys augalus – kaltininkus ir paskirs sezoninį gydymą ligą sukėlusiais alergenais. Gydymas užtrunka visą žiemą. Kartojamas kelis metus paeiliui. Pasveiksta 60 – 80% ligonių, o astmos pavojus sumažėja 20 kartų.

Būsimą mažylį saugoti nuo alergijos reikia dar jam negimus. Nėščioji, ypač jei pati alergiška ar šeimoje yra ar buvo alergiškų ligonių, privalo kuo mažiau valgyti citrusinių vaisių, riešutų, medaus, karvės pieno. Gimus kūdikiui, nuo alergijos reikia saugotis abiems. Stengtis, kuo ilgiau maitinti krūtimi – ne trumpiau kaip 6 mėn. Motinos pienas yra ne tik pagrindinis kūdikio maistas, bet ir galinga naujagimio apsaugos ir imuninės sistemos reguliavimo priemonė.

Ligos profilaktikai labai svarbu išgydyti lėtinius infekcinius židinius, sanuoti dantis, nes mikrobiniai alergenai įjautrina organizmą ir jis tampa laidesnis žiedadulkėms. Sergantįjį polinoze gydyti reikia pradėti kuo anksčiau.

Patarimai norint išvengti žiedadulkių plitimą namuose:

  • Žiedadulkių blokavimasapsauginis tinklelis neįleidžia žiedadulkių į kambarį. Šis naujausias išradimas su lipnia juosta blokuoja 87 procentus mažiausių žiedadulkių, ir žymiai daugiau stambių žiedadulkių. Šis žiedadulkių tinklelis pagamintas iš specialaus, orą ir šviesą praleidžiančio audinio. Daugiau informacijos: www.tesa.com
  • Namų įrengimas – kilimai ir kiliminiai takeliai yra tikri žiedadulkių spąstai. Geriau reikėtų įrengti medines grindis, iškloti parketą, kamštinę ar vinilinę dangą. Nuolatinis valymas drėgnu skuduru taip pat sumažina žiedadulkių kiekį. Taip pat vietoje baldų, aptrauktų gobelenu, geriau tinka mediniai ir odiniai baldai. Vietoje užuolaidų kabinkite žaliuzes, kurias galima nuvalyti drėgnu skuduru. Dulkių siurblių filtrus keiskite kas 2 savaites.
  • Minimalizmas – lentynose, kuriose gausu įvairių niekučių, kaupiasi dulkės, ir žinoma, žiedadulkės. Mažiau yra daugiau – kalbama apie Jūsų sveikatą.
  • Skalbimas – nedžiovinkite skalbinių lauke. Žiedadulkės prikimba prie skalbinių ir lengvai patenka į namus.
  • Plaukai – daug žiedadulkių kaupiasi plaukuose. Prieš einant miegoti, gerai iššukuokite plaukus, o geriausia – išplaukite.
  • Drabužiai – žiedadulkės kaupiasi ant visų lauko drabužių. Drabužius keiskite kiekvieną dieną. Persirengdami, stenkitės, kad drabužiai neliestų veido. Nepersirenginėkite miegamajame kambaryje ir neneškite į jį vakare dėvėtų drabužių.
  • Patalynė – skalbti ne žemesnėje kaip 60°C temperatūroje. Pagalvių užvalkalus keisti kiekvieną savaitę.

Daugiau informacijos galite rasti:

www.alergo.lt

www.pasyfo.lt

www.ekomokslas.lt/ziedadulkes/prognoze (žiedadulkių koncentracija ore Lietuvoje)

Norite gauti asmeninę alergijos simptomų prognozę? Parsisiųskite mobiliąją programėlę PASYFO operacinei sistemai Android ar iOS.

Informacija parengta šeimos gydytojos I. Rainienės