Vaikų antsvoris ir nutukimas

Vaikų antsvoris ir nutukimas

  Visame pasaulyje grėsmingai auga vaikų bei paauglių, turinčių antsvorį ir/ar nutukimą, skaičius. Nustatyta, kad vienas iš penkių vaikų Europoje turi antsvorio. Mokslininkų apskaičiuota, kad daugiau negu 60 proc. vaikų, turėjusių antsvorio iki brendimo, bus nutukę ir suaugę bei turės didesnę lėtinių neinfekcinių ligų išsivystymo riziką. Nutukusiems vaikams vis dažniau diagnozuojamos suaugusiųjų ligos: 2 tipo cukrinis diabetas, metabolinis sindromas, kardiovaskulinės ligos, kepenų nealkoholinis suriebėjimas, kiaušidžių policistozė ir kita. Antsvorio turinčių vaikų psichinė sveikata taip pat blogesnė: jiems būdingas neigiamas savęs vertinimas, depresiškumas, atskirties jausmas. Tokie vaikai dažniau patiria patyčias, yra diskriminuojami bendraamžių.

  Antsvoris ir nutukimas – organizmo būklė, kai susikaupęs riebalinio audinio masės perteklius pradeda neigiamai veikti sveikatą. Tai polietiologinė liga, kuri išsivysto dėl neigiamo įvairių veiksnių poveikio. Kiekvienam vaikui tikslios nutukimo ir antsvorio atsiradimo priežastys gali būti nustatomos tik ištyrus jį individualiai.

Vaikų bei paauglių antsvorio ir nutukimo pasekmės organų sistemoms    

               Aretrinė hipertenzija;
               Aterosklerozė;
               Dislipidemija.

              Endokrininė sistema;

              II tipo CD;

              Ankstyvas brendimas;;

              Menstruacijų sutrikimai

              Policistinių kiaušidžių sindromas.

              Miego apnėja;

              Astma.

              Plokščiapadystė;

              Osteoartritas;

              Skoliozė.

  Sveika ir subalansuota mityba kartu su pakankamu fiziniu aktyvumu yra svarbiausi antsvorio ir nutukimo prevenciniai veiksniai. Sumažėjęs fizinis aktyvumas, pailgėjusi sėdimoji veikla bei nesveiki mitybos įpročiai sutrikdo energijos balansą ir yra pagrindinės vaikų nutukimo epidemijos priežastys. Vaikystėje susiformavę gyvensenos įpročiai dažnai išlieka ir suaugus. Nutukimo riziką didina gyvenimas „tukinančioje“ aplinkoje, kai vartojama daug energijos turinčių produktų ir įsivyrauja nejudrus gyvenimo būdas. Išaugęs „greito maisto“ vartojimas, pasikeitę porcijų dydžiai, išaugęs saldžių gėrimų, saldumynų, raudonos mėsos, riebaus ir menkaverčio maisto vartojimas siejasi su antsvoriu. Dažnai užkandžiaujantys ir vartojantys riebų maistą vaikai turi didesnę nutukimo riziką.

  Mitybos režimas ypatingai svarbus augančio vaiko fiziniam vystymuisi. Pusryčiavimas – svarbus mitybos režimo veiksnys. Pusryčiai aprūpina organizmą energija ir svarbiomis maistinėmis medžiagomis. Nepusryčiaujantys vaikai gauna mažiau vitaminų, mikroelementų ir kitų medžiagų negu pusryčiaujantys ir šias prarastas maisto medžiagas jiems sunku kompensuoti kitų maitinimųsi metu. Pusryčius praleidžiantys vaikai dienos eigoje suvartoja daugiau riebalų bei kaloringesnio maisto ir mažiau skaidulų, vitaminų ir mineralų, lyginant su pusryčiaujančiais.

  PSO suformulavo tris pagrindinius sveikos mitybos principus:

Nuosaikumas. Pagrindinis sveikos ir teisingos mitybos principas. Būtina žinoti, kad net ir vartojant būtina medžiagą be saiko, ji gali turėti ir neigiamą poveikį vaiko sveikatai.

Įvairumas. Maistas privalo būti labai įvairus, kad organizmą aprūpintų reikalingiausiomis medžiagomis. Mitybos gydytojai teigia, kad per parą organizmas turi gauti apie 40 įvairiausių maisto medžiagų (duona, bulvės, daržovės, vaisiai, pienas, mėsa ir kt.)

Subalansuotumas. Organizmą būtina aprūpinti reikiamu kiekiu svarbiausių jam medžiagų o tai yra: baltymai, angliavandeniai, riebalai, vanduo, vitaminai, mineralinės medžiagos.

Fizinis aktyvumas yra neatsiejama vaiko kasdienio gyvenimo dalis, svarbus fizinei ir psichinei sveikatai ir pripažįstamas svarbiu nutukimo prevencijai. Fizinio aktyvumo problema techninės pažangos amžiuje yra ypač aktuali. Jeigu maisto gaunama per daug, nesuvartotos maisto medžiagos perdirbamos ir sukraunamos organizme kaip atsargos. Vaikas tunka, trinka medžiagų apykaita, mažėja aktyvumas.

  Vaikai daug laiko praleidžia sėdėdami prie kompiuterio ar televizoriaus. Pakankamas judėjimas yra vienas iš svarbiausių lėtinių neinfekcinių ligų ir nutukimo profilaktikos veiksnių, geresnės gyvenimo kokybės pagrindas. Norint išauginti sveikus vaikus, būtina skatinti juos pakankamai judėti. Pagrindinės priežastys, kodėl vaikas laisvalaikiu neužsiima fiziškai aktyvia veikla mokykloje, kurioje jis mokosi – motyvacijos nebuvimas ir nenoras, menkai suvokta fizinio aktyvumo nauda, laiko stoka, ribotas prieinamumas daugiausiai dėl didelio atstumo tarp mokyklos ir namų, menkos pasiūlos užsiimti patrauklia fiziškai aktyvia veikla.

Reguliarius fizinis aktyvumas padeda:

Didinti organizmo jautrumą insulino poveikiui;

Deginti kalorijas ir taip mažinti kūno masę;

Mažinti kraujospūdį;

Gerinti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą;

Didinti raumenų ir kaulų masę bei stiprumą;

Padėti organizmui geriau adaptuotis prie besikeičiančių sąlygų, mažina stresą.

  Padėkime savo vaikams užaugti sveikais žmonėmis. Nuo mažens juos mokykime apie sveikos mitybos bei fizinio aktyvumo svarbą. Ir svarbiausia, mokykime ne tik žodžiais, bet ir geru savo pavyzdžiu. Pradėkite jau dabar! Pusryčiaukite kartu su vaiku, važinėkite dviračiu, žaiskite futbolą… juk tai taip smagu, o tuo pačiu ir sveika!

 

Informacijos šaltinis: http://www.palangosvsb.lt/vaiku-antsvoris-ir-nutukimas/



‹ Atgal

UAB „Sveikatos darna“

Kviečia tapti mūsų pacientais!

Adresas: Rusnės g. 6, Šilutė

Tel. Nr. (8 441) 52 400

Veikia šeimos gydytojų kabinetai Šilutėje, Rusnėje, Vilkyčiuose ir Kintuose.

Darbo valandos: I – V 700 - 1800 val.

Atliekamos paslaugos ir gydymas:

Jums tik reikia pasirinkti mūsų įstaigą, pasirašyti prašymą, o asmens sveikatos istorija mes pasirūpinsime patys.


Esate visada laukiami pas mus!