Ką reikėtų žinoti apie skydliaukę?

Kuo svarbi skydliaukė?

Skydliaukė – drugelio formos liauka – yra prekinėje kaklo dalyje priešais trachėją. Šis organas gamina svarbius hormonus: tiroksiną (T4), trijodtironiną ir kalcitoniną, kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą. Ji tiesiogia veikia centrinę nervų sistemą, jos vystymąsi, todėl dažnai ji vadinama intelekto liauka. Reguliuoja žmogaus organizmo vystymąsi, augimą, psichikos raidą, atmintį, dalyvaujavisuose organizmo prisitaikymo procesuose, reaguoja į stresus.

Kalcitoninas skatina kalcio kaupimąsi kauluose. Skydliaukė pagamina 20 proc. trijodtironino (T3). Kita likusi šio hormono dalis pagaminama konversijos būdu iš T4 kituose audiniuose (daugiausia kepenyse ir inkstuose). Tiroksinas reguliuoja medžiagų apykaitą, kuo jo daugiau cirkuliuoja kraujyje, tuo medžiagų apykaita greitesnė. Jei šio hormono išskiriama per mažai, vystosi hipotirozė, kai per daug – hipertirozė. Šia liga moterys serga gerokai dažniau nei vyrai. Skydliaukė atsakinga už širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, odos būklę, nervų sistemos funkcijas, cholesterolio kiekį kraujyje, kaulų tvirtumą, žarnyno, inkstų, lytinės sistemos veiklą ir kt. Neatsitiktinai ji dar vadinama grožio, gero miego liauka, nes išsiderinus skydliaukės veiklai trinka miegas, vysta oda, pakrinka nervai. Skydliaukės ligos – vienos iš labiausiai paplitusių visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje.

Skydliaukės problemos – simptomai ir gydymas

Neretai žmonės negali pasakyti dėl ko yra nuolatos pavargę, jiems auga svoris, didėja nerimas ir suplonėja plaukai. Dažnai, atlikę tyrimus jie nustemba pamatę rezultatus – tai skydliaukės problemos. Skydliaukė yra pagrindinis organas sugebantis iš aplinkos paimti jodą ir panaudoti jį hormonų sintezei.

Skydliaukės problemos – kokios jos?

Sutrikimai gali sukelti per mažą arba per didelį šių hormonų gaminimą. Skydliaukę taip pat tiesiogiai veikia skydliaukę stimuliuojantis ir reguliuojantis hormonas TSH. Skydliaukės ligos dažnai vystosi iš lėto, todėl TSH hormono koncentracijos pokyčiai labai anksti gali parodyti galimus skydliaukės veiklos sutrikimus. Skydliaukės ligos nenustatytos gali tūnoti žmogaus organizme gana ilgą laiką.

Skydliaukės funkciją gali sutrikdyti:

•  stresas;
•  lėtinė infekcija;
•  aplinkos užerštumas cheminiais junginiais;
•  neracionali mityba;
•  antisanitarinės gyvenimo sąlygos;
•  jonizuojančioji spinduliuotė;
•  jodo apykaitos sutrikimai;
•  įvairios fiziologinės būklės;
•  genetiniai veiksniai.

Skydliaukės problemos – per daug ar per mažai?

Skydliaukės funkcijų susilpnėjimas – hipotirozė. Hipotizorė tai skydliaukės hormonų T3 ir T4 nepakankamumas. Tuo tarpu padidėjusi skydliaukės hormonų sekrecija išprovokuoja kitą kraštutinumą – hipertirozę, kai skydliaukės funkcija yra ypač aktyvi. Negydomi abu skydliaukės funkcijos sutrikimai kelia pavojų sveikatai: dėl hipotirozės didėja cholesterolio kiekis kraujyje, rizika susirgti širdies ligomis, dėl mieguistumo dieną žmonės tampa nedarbingi, sunkiai adaptuojasi aplinkoje. O negydoma hipertirozė yra dažna širdies ritmo sutrikimo, širdies nepakankamumo priežastis.

Kokie yra pagrindiniai skydliaukės ligų požymiai?

Susirgus hipotiroze, t.y. susilpnėjus skydliaukės funkcijai:

•  sausėja ir šiurkštėja oda;
•  tampa sausi plaukai;
•  lūžinėja nagai;
•  patinsta veidas;
•  vargina bendras silpnumas;
•  nuovargis;
•  sumažėja arterinis kraujo spaudimas;
•  pulsas pasidaro retas;
•  gali kamuoti vidurių užkietėjimas;
•  didėja kūno masė;
•  užkimsta balsas;
•  atsiranda šalčio netoleravimas;
•  moterims atsiranda mėnesinių ciklo sutrikimų.

Susirgus hipertiroze, t.y. suaktyvėjus skydliaukės funkcijai, simptomai būna visiškai priešingi:

•  išoriškai matoma padidėjusi skydliaukė (gužys);
•  sumažėja kūno masė;
•  pakyla kraujo spaudimas;
•  padažnėja pulsas;
•  gausiai prakaituojama;
•  dažnai tuštinamasi;
•  padidėja dirglumas;
•  netoleruojamas karštis.

Kaip diagnozuojami skydliaukės sutrikimai?

Įtariant skydliaukės sutrikimus yra būtina kreiptis pas gydytoją. Diagnostikos metodai gali būti nuo skydliaukės kraujo tyrimų iki tyrimu ultragarsu. Gydymo metodai priklausomai nuo būklės gali būti įvairūs nuo tiroksino tablečių iki chirurginio skydliaukės dalies šalinimo.  

Pirmiausia pacientas apžiūrimas, apčiuopos būdu patikrinama jo skydliaukė (įvertinimas gūžio dydis, standumas, paslankumas). Toliau skydliaukės funkcija įvertinama atliekant pagrindinius ir svarbiausius skydliaukės hormonų tyrimus (TTH – tireotropinio hormono, FT4 – laisvo tiroksino, FT3 – trijodtironino).

Ypač svarbus yra ultragarsinis tyrimas. Atliekant šį tyrimą įvertinma skydliaukės struktūra, mazginiai ir židiniai pakitimai, kraujotaka, pakitimai, vykstantys skydliaukės audinyje gydymo metu.

Ne pats maloniausias, bet informatyvus tyrimas yra aspiracinė punkcija, kuri leidžia atskirti piktybinius ir gerybinius skydliaukės pakitimus.

Skydliaukės skenograma su jodu (ar techneciu) padeda nustatyti šaltuosius ir karštuosius skydliaukės mazgus.