Kada ir kodėl reikia keisti plombas?

Kada ir kodėl reikia keisti plombas?

  Iki šiol nėra sukurtos ilgaamžės plombinės medžiagos, kuri atstotų danties kietuosius audinius. Kai kurios plombos išsilaiko ilgiau, kitos iškrenta po kelių metų.

  Senesnės kartos plombos turi didelį traukimosi koeficientą, todėl ilgainiui atsiranda akimi nematomi mikrotarpai tarp danties ir plombos paviršiaus. Į šiuos mikrotarpus lengvai prasiskverbia bakterijos, kaupiasi maisto likučiai, susidaro rūgštinė terpė ir dantis ima „gesti“ (vyksta kietųjų danties audinių irimas – vadinamasis antrinis ėduonis), plonėja jo sienelės ir vieną dieną toks dantis gali suskilti ar nulūžti. Šiuolaikinės plombos pasižymi minimaliu traukimosi koeficientu, todėl kokybiškai užplombavus praktiškai nebelieka antrinio ėduonies rizikos. Be to, jos itin estetiškos, tvirtos ir kietos.

  Tarpdančių pažeidimai dažniausiai pastebimi tik atlikus rentgeno nuotraukas. Taip pat derėtų žinoti, kad anaiptol ne visi dantų patamsėjimai – tai ėduonis, kurį reikėtų valyti ir plombuoti.

  Plombų nusidėvėjimui įtakos turi ir tokie veiksniai kaip dantų griežimas, prasta burnos higiena, sąkandžio patologijos.

  Dantys plombuojami ir tada, kai siekiama juos pagrąžinti. Toks plombavimas dažniausiai vadinamas estetiniu plombavimu.

  Negalime įvardinti tikslaus laiko, nes kiekvieno paciento situacija yra skirtinga, tačiau reikia atidžiai sekti savo dantų būklę, stebėti vykstančius pokyčius ir nedelsiant į juos reaguoti.

  Jeigu plomba laikosi tvirtai, ji neįtrūkusi, nenuskilusi, plombuoto danties neskauda ir nėra jaučiami jokie kiti nemalonūs simptomai, tuomet plomba tarnauja gerai ir jos nereikia keisti. Tačiau jeigu pastebėjote danties plombos nusidėvėjimą ar įtrūkimą, svarbu kuo greičiau kreiptis į odontologą ir ją pakeisti. Nepakeitus pažeistos ar įtrūkusios plombos, galimas paties danties įtrūkimas ar net lūžis. Tokiu atveju gydymas gali būti sudėtingesnis ir brangesnis nei įprastai. Kartais taip galima netgi netekti danties.

 



‹ Atgal