Kada reiktų įtarti cukrinį diabetą?

  Remiantis Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis (PSO) CUKRINIS DIABETAS (CD) – įvairių paveldimų ir įgytų priežasčių sukeltas medžiagų apykaitos sutrikimas, lėtinė liga, kuria sergant dėl insulino gamybos, sekrecijos ir jo poveikio pakitimų (audinių atsparumo insulinui) arba dėl abiejų priežasčių sutrinka visa medžiagų apykaita (angliavandenių, baltymų, riebalų), atsiranda lėtinė hiperglikemija (padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje) ir daugelio organų (ypač akių, inkstų, nervų, širdies ir kraujagyslių) ilgalaikis pažeidimas ar disfunkcija.

  Tyrimų duomenimis, nediagnozuotas cukrinis diabetas gali sudaryti 2,8 – 10 proc. populiacijos. Gliukozės kiekio tyrimas gali padėti nustatyti pacientus, kurie jau serga cukriniu diabetu arba turi riziką juo susirgti ir sumažinti diabeto komplikacijų riziką. Taigi, tokių pacientų išaiškinimas be abejonės naudingas, diagnozuojant naujus gliukozės apykaitos sutrikimus bendroje populiacijoje.

TAIP PAT ATKREIPKITE DĖMESĮ Į:

• padidėjusį svorį;

• grybelines infekcijas;

• patamsėjusią odą sprando, pažastų srityse (acanthosis nigricans);

• dilgčiojančias ar nutirpusias galūnes;

• pablogėjusį regėjimą;

• impotenciją.

TIKIMYBĖ SUSIRGTI ŽENKLIAI PADIDĖJA ESANT:

• nutukimui;

• mažam fiziniam aktyvumui;

• genetiniam polinkiui;

• policistinių kiaušidžių sindromui;

• padidėjusiai gliukozės koncentracijai nėštumo metu (nėščiųjų diabetas);

• metabolinio sindromo požymiams (padidėjusi cholesterolio ar trigliceridų koncentracija, arterinė hipertenzija, pilvinio tipo nutukimas);

• vyresnio amžiaus asmenims > 65 m.

  CD diagnozei patikslinti reikia atlikti gliukozės tyrimą kraujo plazmoje (nesant galimybės tirti plazmą – bent kraujo serume pagal laboratorinio tyrimo standartą). Šis tyrimas yra būtinas cukrinio diabeto diagnostikai. Siekiant išvengti paros ritmo svyravimų įtakos parodymams, tyrimą patariama atlikti ryte (geriausia iki 10 val. dienos), nevalgius (po valgio praėjus 10 – 12 val.). Cukrinio diabeto diagnozė nustatoma pagal hiperglikemijos lygį. Prireikus gali būti atliekamas gliukozės tolerancijos mėginys (toliau – GTM), nes jis padeda patikslinti cukrinio diabeto diagnozę. Diagnozė nekelia abejonių tik tada, kai nustatomi specifiniai diabeto simptomai ir yra ryški hiperglikemija.

  Lietuvoje pacientui diagnozavus antrojo tipo CD, atliekamas glikozilinto hemoglobino (HbA1c) tyrimas gydymo strategijos parinkimui. Gydymo efektyvumas vertinamas pagal HbA1c rodiklį, atliekant šį tyrimą ne dažniau kaip kas 3 mėnesius.

PATARIMAI IR PROFILAKTIKA

  Svarbu laiku diagnozuoti CD. Žmonės, turintys padidintą riziką diabetui, profilaktiškai turėtų tikrinti gliukozę kraujyje. Racionali mityba, kūno masės normalizavimas, fizinis aktyvumas – svarbiausi CD profilaktikos veiksniai. Sergant CD svarbiausia tinkamai maitintis, optimaliai suderinti maisto ir vaistų vartojimą, normalizuoti kūno svorį, siekti kuo normalesnių glikemijos, lipidų, bei arterinio kraujospūdžio rodiklių.

  Būtina atkreipti dėmesį į suvartojamų angliavandenių kiekį. Rekomenduotina, kad racione vyrautų sudėtiniai angliavandeniai (pavyzdžiui, juoda duona, makaronai, ryžiai, grikiai). Venkite tokio maisto: mielinės tešlos kepinių, manų ir kukurūzų kruopų košių, bulvių košės (virtos bulvės gali būti, bet ne daugiau kaip 2 vnt. per dieną), kukurūzų dribsnių, riebios mėsos ir pieno produktų, kiaušinių.

Informacija parengta šeimos gydytojos I. Rainienės