Epilepsija - kas ji?

Epilepsija - kas ji?

Žodis „epilepsija“ daugumai asocijuojasi su žmogumi, gulinčiu ant žemės ir trūkčiojančiu. Tai nėra visiška tiesa. Epilepsija – smegenų funkcijos sutrikimas, pasireiškiantis pasikartojančiais priepuoliais, kai laikinai trūkčioja vienas ar daugiau raumenų, sutrinka sąmonė (bet ne visada), pojūčiai. Taigi šįkart trumpai apie epilepsiją. 

  1. Kilmė. Graikiškas žodis epilambanein, reiškiantis „pagriebti“, „pastverti“, nusako netikėtą priepuolio pradžią.
  2. Anksčiau epilepsiją gydė psichiatrai, nors ji nesusijusi su psichikos sutrikimais.
  3. Šia liga serga apie 1 proc. Lietuvos gyventojų.
  4. Apie 60 proc. atvejų prasideda vaikystėje.
  5. Priežastis dažniausiai nežinoma. Kitos priežastys: galvos trauma, insultas, smegenų žievės sklerozė, smegenų kraujagyslių ligos.
  6. Priepuolis kyla dėl spontaninės elektrinės iškrovos smegenų žievėje.
  7. Ne visi traukuliai – epilepsija. Traukulius gali sukelti alkoholis, toksinės ir narkotinės medžiagos, metabolizmo sutrikimai, kepenų ligos, infekcinės smegenų ligos, psichiniai sutrikimai.
  8. Patvirtinti epilepsijai būtini bent du priepuoliai, nesusiję su ūmiu sutrikimu, įkąstas liežuvis, lėtas atsistatymas po priepuolio.
  9. Pasireiškimas – įvairus: sąmonė gali išlikti, sutrikti ar išnykti.
  10. Prieš priepuolį kartais gali apimti „deja vu“ jausmas, kartais žmogus gali užuosti keistus kvapus, gali imti mirksėti, blykčioti akyse.
  11. Vaikams dažni absanai. Tai būsena, kai vaiko sąmonė „sustoja“ kelioms sekundėms. Ji pasireiškia užsitęsusiu žvilgsniu, nevalingais smulkiais judesiais ranka ar mirkčiojimu. Vaikas to neatsimena.
  12. Daliniai traukuliai. Žmogus gali atrodyti sutrikęs, trūkčioja viena kūno dalis ar pusė, gali pasireikšti pasikartojantis smulkus judesys – gnaibymas ir pan. Sąmonė išlieka budri.
  13. Bendriniai traukuliai. Žmogus gali laisvai kristi ant žemės be jokių judesių (atonija); gali ritmiškai trūkčioti visi kūno raumenys. Priepuolio metu sąmonė gali ir neišlikti.
  14. Po priepuolio galimas pykinimas, vėmimas, raumenų skausmas ar silpnumas.
  15. Priepuolio metu tikimybė mirti patrigubėja dėl galimų traumų (kritimas, avarijos), mįslingosios, bet retos netikėtos epilepsinės mirties.
  16. Pagalba priepuolio metu. Reikia paversti ligonį ant šono kad neužspringtų liežuviu, prižiūrėti, kad nesusižalotų trūkčiojimo metu.
  17. Sergant epilepsija patariama laikytis atsargos priemonių – neplaukioti be priežiūros, neužsiimti ekstremaliomis sporto šakomis, vengti alkoholio ir kitų smegenis stimuliuojančių medžiagų.
  18. Esant dažniems priepuoliams apsunksta mąstymo, mokymosi ir koncentracijos kokybė.
  19. Sergantiesiems galima vairuoti tada, kai 2 metus po epilepsijos diagnozės ir gydymo pradžios nėra pasireiškę priepuolių.
  20. Gydymas vaistais kartais trunka visą gyvenimą. Sėkmingas gydymas – priepuolių nebuvimas bent 3 metus.

Kaip atpažinti?

Epilepsijos priepuolio požymiai dažniausiai atsiranda tokia seka:

  • staigus riktelėjimas, sustingimas;
  • sąmonės sutrikimas;
  • akių žvilgsnis į viršų;
  • galva atsilošia atgal, liemuo išsiriečia lanku;
  • ritmiški raumenų traukuliai;
  • putos iš burnos;
  • veido pamėlynavimas;
  • garsus kvėpavimas;
  • vyzdžių išsiplėtimas;
  • nevalingas šlapinimasis, tuštinimasis;
  • miegas.

Mažųjų traukulių požymiai: kelias ar keliolika minučių žmogus nereaguoja į aplinką, nežymiai trūkčioja veidas, lūpos, vokai, nevalingai kramtoma, čepsima, pasibaigus traukuliams, jų neprisimenama.

Kaip padėti ligoniui?

  • apsaugoti ligonį, kad nesusižeistų;
  • nuraminti pasibaigus priepuoliui.

Pirmosios pagalbos veiksmai priepuolio metu:

  • pasistenkite krentantį žmogų prilaikyti, patraukite visus pavojingus daiktus, kad nesusižalotų;
  • prisiminkite traukulių pradžios laiką;
  • pasistenkite prilaikyti nukentėjusiojo galvą. Po galva padėkite minkštą daiktą. Tarp dantų nedėkite jokių kietų daiktų;
  • saugokite, kad neužspringtų;
  • atlaisvinkite drabužius;
  • neslopinkite traukulių fizine jėga;
  • priepuolio metu nieko neduokite gerti;
  • nevežkite į ligoninę priepuolio metu;
  • pasibaigus traukuliams, atverkite kvėpavimo takus ir patikrinkite kvėpavimą. Jei ligonis kvėpuoja, paguldykite į stabilią šoninę padėtį ir stebėkite gyvybines funkcijas: sąmonę, kvėpavimą, pulsą;
  • jei ištinka mažieji traukuliai, padėkite žmogui ramiai atsisėsti, patraukite visus pavojingus aplink esančius daiktus, ramiai kalbinkite ir likite su juo, kol būklė taps visiškai normali.

Skubiai kvieskite pagalbą tel. 112 šiais atvejais:

  • traukuliai kartojasi arba tai atsitiko pirmą kartą gyvenime;
  • traukuliai trunka ilgiau nei 5 minutes;
  • nežinoma traukulių priežastis;
  • traukuliai ištiko nėščią moterį ar kūdikį;
  • traukuliai ištiko cukriniu diabetu sergantį žmogų;
  • po traukulių žmogus neatgauna sąmonės.

Patarimai sergantiems epilepsija:

  • nevartokite alkoholio;
  • venkite nuovargio, mirgančios šviesos, nes tai didina priepuolių tikimybę;
  • saugokitės infekcijų, peršalimo ligų;
  • reguliariai maitinkitės, judėkite;
  • reguliariai vartokite gydytojo paskirtus vaistus. Nenutraukite gydymo, net jei priepuoliai nebesikartoja;
  • išmokite atpažinti artėjantį priepuolį. Tik pajutę silpnumą įspėkite aplinkinius, atsisėskite kad ir ant žemės.